- triaukšėti
- triaukšė́ti vksm. Triáukši danti̇̀mis ríešutus.
.
.
triaukšėti — triaukšėti, triaukši (triaukšia Kp), ėjo RŽ, DŽ, FrnW, NdŽ, triaukšėti, i, ėjo NdŽ, KŽ 1. tr. Rtr, DŽ, FrnW, NdŽ, KŽ garsiai ką kietą kramtyti, triaukšti: Mergos triaukši dantim riešučius Š(Sl). 2. intr. degant spragsėti, spragėti: Eglinės malkos … Dictionary of the Lithuanian Language
ištriaukšėti — tr. KŽ kurį laiką triaukšėti: Mergos visą vakarą ištriaukšėjo riešučius Š. triaukšėti; įtriaukšėti; ištriaukšėti; patriaukšėti … Dictionary of the Lithuanian Language
kriukšėti — kriukšėti, kriùkši, ėjo 1. intr. treškėti, triaukšėti: Neik per ežerą, dar ledas daiktais kriùkši, gali lūžt Švnč. Ragana pradė[jo] šitą medį krimst, jau medis pradė[jo] kriukšėt (ps.) Prng. Žemė kriukši po kojomis kaip sutrupintas stiklas rš.… … Dictionary of the Lithuanian Language
patriaukšėti — NdŽ; Ser žr. patriaukšti 1, 2. triaukšėti; įtriaukšėti; ištriaukšėti; patriaukšėti … Dictionary of the Lithuanian Language
paukščioti — paukščioti, ioja, iojo 1. intr. staigiais pirštų ar liežuvio judesiais išduoti garsą, pliaukšėti: Jis moka paukščioti su pirštais J. Iš burnos ana moka paukščioti J. 2. tr. triaukšėti, paukšėti: Paukščio[ja] riešutus su dantimis kaip su replėms,… … Dictionary of the Lithuanian Language
triaukšėjimas — sm. (1) DŽ → triaukšėti 1 … Dictionary of the Lithuanian Language
įtriaukšėti — intr. spragant, spragsint įkristi: Intriaukšėjo angliukų puodan: mat pečiuke šuto košė Aln. triaukšėti; įtriaukšėti; ištriaukšėti; patriaukšėti … Dictionary of the Lithuanian Language